Paieška
Kategorijos
Nuorodos
Archyvas

Federacijos istorija

LIETUVOS RITINIO SPORTO FEDERACIJA

Kodas: 191948770
Įregistruota: 1997 m. rugsėjo 9 d. Tei singumo ministerijoje įsakymu Nr. 205 – V
Adresas: Žalgirio g. 15,  Vilkaviškis
Tel.: 8-615-12707
El. paštas: Lritinis@takas.lt
Prezidentas: Rimantas Diržius tel. 8-615-12707
Viceprezidentas: Povilas Rubinas tel.  8-616-38203 ;  8-448-49102

Ritinis buvo vienas populiariųjų ir originaliųjų lietuvių liaudies žaidimų. Senovėje jį
žaisdavo, ne tik piemenėliai, bet ir suaugę vyrai.

Ritinio žaidimą, rašytiniuose šaltiniuose, pirmą kartą paminėjo Teodoras Lepneris (1633 –
1691) 1690 m. parašytoje knygoje “Der Preusche Littau”. 2011 m. išleistoje knygoje “Prūsų
lietuvis” (parengė ir vertė Vilija Gerulaitienė) yra aprašytas žaidimas “Vaikai ridinėjo pusės
uolekties didumo ar mažesnį ratą, varo jį ilgu pagaliu, kad kuo toliau riedėtų” 196 psl.

Mato Pretorijaus (1635 – 1704) (gimęs Klaipėdoje) 1698 m. parašytama 18 knygų
rankraštyje “Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla” yra aprašyti žaidimai. 14 knyga 5 skyrius
§16. Ihr Spiel und Ergötzlichkeit ist unterschiedlich, und zwar andere / Ergötzlichkeit ist der
Männer, andere der Weiber, einige sind bey // [1344] beyden gemein. Der Männer vornehmlich ist
das Zielrennen mit den Pferden, / das Rolschlagen an einem Pfahl, nehmlich sie haben ein Rolchen,
auch / wohl einen Ball von Holtz und Stein gemacht, den schlagen sie mit einem / Holtz, daß der
Ball muß an den Pfal, als an das Ziel fallen. Item / werfen ihre Kucen und Keulen an
ein gewißes Ziel, darin et-/liche sehr expedit seyen. Item das Schleudern.
Parengė ir vertė Vilija Gerulaitienė. §16. Jų žaidimai ir pasilinksminimai įvairūs, tiesa, vyrų
pasilinksminimai kitokie negu moterų, o kai kurie – // [1344] ir vienų, ir kitų. Vyrai daugiausia
jodami arkliais šaudo į taikinį, mušti ritinį į baslį, tai yra, jie turi ritinį  arba kamuolį, padarytą iš
medžio ir akmens, jį jie muša pagaliu, o kamuolys turi pataikyti į baslį kaip į taikinį. Taip pat jie
mėto kucus ir kuokas į tam tikrą taikinį, kai kurie labai įgudusiai tą daro. Taip pat svaido.

Simonas Daukantas (1793 – 1864) 1845 m. parašytoje knygoje „Būdas senovės lietuvių,
kalnėnų ir žemaičių“ aprašo ritinio žaidimą. „ Nuo to kiekvienas gali minėti, kas per karingumas
turėjo būti tos giminės taip augusios, nesgi vaikeliai, atlikę nuo kokio noris darbo, tuojau kibo į

ritinį mušti, ir tas buvo skudriu vadinamas, kurs lekiantį ant savęs ritinį pro save nepraleido, bet su
ritmuša antram atbloškė ir dėl to vien jau vyru vadinos; kaipogi tokiu pragumu pratinos, kaip mešką
ar šerną ant savęs skriejant vienu smūgiu nublokšti arba karėj taip neprieteliui užsiausti, kad jis ant
siūčio kėžterėtų. Todėl senovėj kalnėnai ir žemaičiai dėl savo greitumo, skudrumo ir narsumo taip
didžiai garsūs buvo, jog tolimos tolimesnės ir garsios garsesnės tautos telkė juos sau į kares; ir taip
šiandien dar tebėra sakoma: „Kurs pirmesnis, tas geresnis“ – arba į negreitai einantį ir sustipusį
žmogų yra sakoma: „Žirglioja, it bites šakume nešdamas“. Trumpai sakant, ritmuša buvo senovėj
karės įrankis lietuvių jaunuomenės, kalnėnų ir žemaičių, kaipo visų didžiausia karės mokslinyčia,
kaip tuojau regėsim, nesgi tuo mokės nuo pat mažų dienų, kaip gintis ir kaip neprietelių paveikti,
tardami: „Ką jaunose dienose įgysi, tuo ir senatvėj džiaugsies“.

Motiejus Valančius (1801- 1875) 1869 m. parašytoje knygoje “Palangos Juzė“ aprašo
daugiau kaip penkiasdešimt liaudies žaidimų, jų tarpe ir ritinį: “.. visų pirma mušėme ritinį. Sustojo
mūsų keturi iš vieno galo, keturi iš antro, kaip droš kuris su ritmuša, ritinis lekia brumzdamas. Patol
vargšas negavo atilsio, pakol nepersprogo…”.

Ritinis buvo daromas iš ruplėto beržo ir apkaustomas metaliniu lankeliu. Seinuose,
Molėtuose,Užventyje, Kupiškyje, Tauragėje jis dar ir dabar vadinamas “ripka”. Klaipėdos krašte
lietuviai jį vadino “rifle”, leipalingiečiai – ritule, igliaukiečiai – ritiniu, o pietryčių Lietuvoje –
“katilka”.

XIX a.pabaigoje ir XX a. pirmojoje pusėje, sodžiams pradėjus skirstytis į viensėdžius, šio
kolektyvinio liaudies žaidimo populiarumas sumažėjo.

Iš vieškelių perkelti ritinį į stadioną pirmą ryškesnį bandymą padarė kūno kultūros
mokytojas Karolis Dineika. 1923 m. jis apibendrino ritinio taisykles, nustatė komandų žaidėjų
skaičių (septynis) ir žaidimą perkėlė į futbolo aikštę. Tuo metu pasirodė ir jo knygelė “Vilniaus
ripka”. Buvo bandyta žaisti Kaune. Ritinis žaistas ir per Suvalkijos moksleivių olimpiadas
Vilkaviškyje (1924 m.), Prienuose (1926 m.) bei kitur. Vis dėlto tada jis plačiau neprigijo. Nustelbė
kamuolys.

Pokario metais šį žaidimą atgaivino V. Steponaitis. 1956 m. jis patobulino ritinio žaidimo
taisykles ir išleido knygelę: “Lietuvių liaudies žaidimas ritinis”, kurioje buvo šio žaidimo taisyklės
ir metodiniai nurodymai. V. Steponaičio iniciatyva buvo pagaminta sintetinės gumos ritinių ir
surengtos pirmosios ritinio atgimimo rungtynės. Jos įvyko 1957 m. vasarą Vilniuje tarp Kauno ir
Vilniaus rinktinių, respublikinio festivalio metu. Tais pačiais metais ritinio rungtynės buvo
surengtos Lazdijų, Skaudvilės, Vilkaviškio ir kai kurių kitų rajonų festivaliuose.

Žaidimas patraukia savo judrumu, sportinės kovos atletizmu, ugdo drąsą ir orientaciją, jam
nereikia ypatingų bazių ir brangaus inventoriaus.

Pirmosios respublikos ritinio pirmenybės įvyko 1961 m. rugsėjo 13 – 15 d. Vilniuje
“Spartako” stadione. Dalyvavo Vilniaus, Kauno, Kapsuko, Kupiškio, Pagėgių ir Plungės komandos.
Dabar ritinis žaidžiamas tik Lietuvoje, futbolo aikštėje. Žaidžia dvi komandos po 7 žaidėjus, du
kėliniai po 20 min. gryno laiko. Ritinio – kieto gumos disko – skersmuo 17-18 cm, storis – 2.5 cm,
svoris 600 – 700 g. Ritmuša ( lazda) riestu galu, ne ilgesnė kaip 150 cm, riesto galo ilgis ne daugiau
kaip 40 cm ir jis neplatesnis kaip 10 cm (vartininko iki 15 cm). Žaidimo tikslas – išritinti ritinį per
varžovų ginamą aikštės galinę liniją (vienas taškas) arba įritinti į vartus (trys taškai). Laimi
komanda, surinkusi daugiausia taškų. Ritinis ridenamas (metamas) link varžovų komandos, oru
skriesti gali ne daugiau kaip 10-12 metrų. Ridenamo ritinio greitis siekia 30-35 m/s. Stabdyti ritinį
galima tik ritmuša, o kai ritinys pilnai nesustabdomas ritmuša, galima stabdyti bet kuria kūno vieta.
Sustabdžius ritinį, per 10 sek. būtina jį ridenti atgal. Vartininkas – vartininko aikštelėje (20 m. nuo
galinės linijos) gali sustabdyti ritmuša arba bet kuria kūno vieta, kitoje aikštės vietoje kaip eilinis
žaidėjas. Jeigu komanda prasižengia, baudinys metamas iš prasižengimo vietos, o jeigu pražanga
įvyksta vartininko aikštelėje metamas baudinys į vartus nuo 16 metrų ( du taškai).

Tradicinės varžybos ir renginiai: Lietuvos suaugusių, veteranų, ir jaunių pirmenybės,
federacijos taurės varžybos, “Platelių”, „Aukštaičių“, „V. Steponaičio“ ir “Suvalkijos” taurių
varžybos. Dabar ritinį žaidžia apie 150 sportininkų, Plungės, Vilkaviškio, Kauno, Kupiškio, Šiaulių
miestuose ar rajonuose. Pagrindinės varžybos vykdomos Vilkaviškio, Plungės, Kauno, ir Kupiškio
miestų stadionuose.

Ritinio sporto populiarinimui daug nusipelnė organizatoriai B.Čiutys, P. Stakionis, S.
Mikašauskas (Plungė), F.Paškevičius (Vilnius), J.Kasparaitis (Vilkaviškis), R.Galinis, R. Semėnas (
Kupiškis) ir žaidėjai P. ir V. Rubinai, J. Mostys, J. Sideravičius, E. Zaniauskas, A. Jedenkus
(Plungė), V.Janulionis (Kupiškis), J.Karpavičius, J. Mikulis, J. Totoraitis (Vilkaviškis).

Lietuvos ritinio sporto federacijos istorija

1958 m. įkurta Lietuvių liaudies žaidimų federacija (pirmininkas Karolis Dineika), jos sudėtyje buvo ritinio sportas, kuriam vadovavo pirmininko pavaduotojas Vytautas Steponaitis. Ritinio sportui vadovavo: iki 1973 m. V. Riaubūnas, A. Aleksėjūnas ir B. Čiutys. 1973 m. įkurta Lietuvos ritinio federacija kuriai vadovavo: 1973 – 1980 m. R.Galinis, 1980 – 1983 B.Čiutys, 1983 – 1989 m. P. Stakionis. 1990 m. perregistruota Lietuvos ritinio federacija, kuriai 1989 – 1997 m. vadovavo prezidentas Stanislovas Mikašauskas. 1997 m. perregistruota į Lietuvos ritinio sporto federaciją (LRSF). Nuo 1997 m. LRSF vadovauja prezidentas Rimantas Diržius, viceprezidentas 1997 – 2000 m. Andrius Kaveckas, nuo 2000 m. viceprezidentas Povilas Rubinas, gen. sekretorius nuo 2003 – 2008 m. Petras Santackas.

Lietuvos ritinio sporto federacijos nariai

1. Vilkaviškio miesto ritinio sporto klubas “Žiedas”
Kodas: 191894276
Įregistruotas: 1995 10 20
Adresas: S.Nėries g. 1, Vilkaviškis
Vadovas: Rimantas Diržius
Tel.: 8-615-12707
2. Plungės rajono ritinio sporto klubas “Plateliai”
Kodas: 7011008
Įregistruotas: 1998 03 23
Adresas: Plateliai, Plungės raj.
Vadovas: Povilas Rubinas
Tel.: 8-616-38203
3. Kauno lietuviško ritinio sporto klubas “Aisčiai”
Kodas: 302039535
Įregistruotas: 2008 10 15
Adresas: Rimvydo g. 17a Kaunas
Vadovas: Edgaras Diržius
Tel.: 8-612-96552; 8-628-00059;
4. Ritinio sporto klubas “Alvito Širvinta”
Kodas: 302244312
Įregistruotas: 2008 11 11
Adresas: Kiršų g. 1 Alvitas Vilkaviškio r.
Vadovas: Martynas Kasperaitis
Tel.: 8-687-44994
5. Kupiškio ritinio sporto klubas „Aukštaičiai”
Kodas: 302642355
Įregistruotas: 2011 06 28
Adresas: Vilniaus g. 8 Kupiškis
Vadovas: Vidmantas Liubamirskas
Tel.: 8-611 33418

Ritinio teisėjai

Nacionalinė kategorija: Taryba

1. Povilas Rubinas (Plateliai) 1998 m. pirmininkas
2. Rimantas Diržius (Vilkaviškis) 1998 m. narys
3. Martynas Kasperaitis (Vilkaviškis Alvitas) 2008m.
4. Edgaras Diržius (Kaunas) 2013 m. narys
5. Mindaugas Barišauskas (Kaunas) 2013 m.
6. Vidmantas Liubamirskas (Kupiškis) 2013 m. narys
7. Gražvydas Kardauskas (Kupiškis) 2023m.
8. Žydrūnas Aželskas (Vilkaviškis) 2023 m. narys
9. Nerijus Ližaitis (Vilkaviškis) 2023 m.
10. Vytautas Rubinas (Kaunas) 2023 m.

I kategorija:

  1. Sigitas Jonutis (Plateliai) 2000 m.
  2. Sigvaldas Butrimas (Plateliai) 2000 m.
  3. Ramūnas Cicėnas (Vilkaviškis) 2000 m.
  4. Vytenis Tamošiūnas (Kaunas) 2008 m.
  5. Giedrius Auksoraitis (Vilkaviškis) 2013 m.
  6. Darius Neiberka (Vilkaviškis) 2013 m.
  7. Deividas Aželskas (Vilkaviškis) 2023 m.
  8. Andrius Ciganskas (Vilkaviškis) 2023 m.
  9. Gintaras Rimas (Vilkaviškis) 2023 m.
  10. Egidijus Būda (Vilkaviškis) 2023 m.
  11. Kęstutis Matavičius (Kaunas) 2023 m.
  12. Gytis Eigirdas (Kaunas) 2023 m.
  13. Deividas Subačius (Kaunas) 2023 m.
  14. Linas Bulovas (Kaunas) 2023 m.
  15. Boris Gembickij (Kupiškis) 2023 m.
  16. Arminas Bočiulis (Kupiškis) 2023 m.
  17. Mantas Žutautas (Plateliai Plungės raj.) 2023 m.
  18. Tomas Jonutis (Plateliai Plungės raj.) 2023 m.
  19. Matas Jonutis (Plateliai Plungės raj.) 2023 m.

II kategorija:

  1. Mindaugas Mažeika (Plateliai) 2008 m.
  2. Vygandas Gelžinis (Plateliai) 2013 m.
  3. Nerijus Bertašius (Plateliai) 2013 m.
  4. Aurimas Bačinskas (Vilkaviškis Alvitas) 2013 m.
  5. Virginijus Motūzas (Kaunas) 2013 m.
  6. Audrius Butrimas (Plateliai Plungės raj.) 2023 m.
  7. Faustas Jonutis (Plateliai Plungės raj.) 2023 m.
  8. Deividas Čelkys (Kupiškis) 2023 m.
  9. Aurimas Sakalauskas (Kupiškis) 2023 m.

Nacionalinės kategorijos teisėjai gali būti skiriami varžybų vyr. teisėjais ir aikštės, šoniniais visų lygių varžybų teisėjais. I kategorijos teisėjai – respublikinėse varžybose šoniniais teisėjais; zoninėse, rajoninėse varžybose – vyr. teisėjais, aikštės ir šoniniais teisėjais. II kategorijos teisėjai – zoninėse varžybose šoniniais teisėjai; rajoninėse varžybose aikštės ir šoniniais teisėjais.(Nutarta Lietuvos ritinio sporto federacijos ataskaitiniame – rinkiminiame suvažiavime 2000 09 16 d.)

Bet kurios kategorijos teisėjams, neteisėjavusiems atitinkamo lygio ryngtynėms du ar daugiau metų teisėjo kategorija mažinama viena kategorija arba visai naikinama II kategorijos teisėjams. (Nutarta Lietuvos federacijos tarybos posėdyje 2008-09-20 d.)

Lietuvos ritinio čempionatai

  1. 1961 m. Plungė IIv. Vilnius III v. Kaunas
  2. 1962 m. Vilniaus “Šviesa” IIv. Plungė IIIv. Kauno “Atletas”
  3. 1963 m. Plungė IIv. Kauno “Atletas” IIIv. Trakai
  4. 1964 m. Kauno KKI II v. Vilniaus ,,Šviesa” III v. Plungės ,,Linų audiniai”
  5. 1965 m. Plungės “Linų audiniai” IIv. Plungės Kantaučių t.ū. IIIv. Kauno KKI
  6. 1966 m. Kauno KKI IIv. Plungės “Linų audiniai” IIIv. Plungės raj. Kantaučių t. ū.
  7. 1967 m. Plungės raj. Kantaučių t.ū. IIv. Kupiškis IIIv. Plungės “Linų audiniai”
  8. 1968 m. Plungės raj. Kantaučių t.ū IIv. Raseiniai IIIv. Trakai
  9. 1969 m. Plungės Kantaučių t.ū IIv. Bartkuškio hidromeliracijos tech. IIIv. Kupiškis
  10. 1970 m. Plungės raj. Kantaučių t.ū IIv. Raseiniai IIIv. Trakai
  11. 1971 m. Plungės DOG IIv. Kupiškis IIIv. Vilkaviškis
  12. 972 m. Plungės DOG IIv. Plungės raj. Kantaučių t.ū IIIv. Raseiniai
  13. 1973 m. Plungės “Melioratorius” IIv. Plungės DOG IIIv. Trakai
  14. 1974 m. Kupiškio “Aukštaitis” IIv. Plungės DOG IIIv. Plungės “Melioratorius”
  15. 1975 m. Plungės DOG IIv. Kupiškio “Aukštaitis” IIIv. Plungės “Melioratorius”
  16. 1976 m. Plungės DOG IIv. Kupiškio “Aukštaitis” IIIv. Plungės MSMV
  17. 1977 m. Kupiškio “Aukštaitis” IIv. Vilkaviškio “Kooperatininkas” IIIv. Plungės DOG
  18. 1978 m. Kupiškio “Aukštaitis” IIv. Plungės DOG IIv. Vilkaviškio “Kooperatininkas”
  19. 1979 m. Plungės DOG IIv. Plungės “Minija” IIIv. Vilkaviškio “Kooperatininkas”
  20. 1980 m. Plungės DOG IIv. Kupiškio “Žaibas” IIIv. Vilkaviškio “Kooperatininkas”
  21. 1981 m. Plungės DOG IIv. Plungės “Minija” IIIv. Kupiškio “Žaibas”
  22. 1982 m. Plungės DOG IIv. Plungės “Minija” IIIv. Klaipėdos „Audra”
  23. 1983 m. Plungės DOG IIv. Vilkaviškio “Kooperatininkas” IIIv. Plungės “Minija”
  24. 1984 m. Plungės DOG IIv. Kupiškio “Nemunas” IIIv. Vilkaviškio “Kooperatininkas”
  25. 1985 m. Plungės DOG IIv. Kupiškio “Aukštaitis” IIIv. Plungės „Žemūtechnika”
  26. 1986 m. Plungės Platelių kol IIv Vilkaviškio “Kooperatininkas” IIIv Plungės „Žemūtechnika
  27. 1987 m. Plungės “Minija”IIv. Plungės raj. Platelių kol. IIIv. Plungės „Žemūtechnika”
  28. 1988 m. Plungės raj Platelių kol. IIv. Plungės DOG IIIv. Vilkaviškio “Kooperatininkas”
  29. 1989 m. Plungės raj Platelių kol. IIv. Vilkaviškio “Kooperatininkas” IIIv. Plungės DOG
  30. 1990 m. Nevyko. Ekonominė blokada.
  31. 1991 m. Vilkaviškio “Kooperatininkas” IIv. Plungės Platelių kol. IIIv. Plungė
  32. 1992 m. Plungės raj. Plateliai kol. IIv. Plungė IIIv. Vilkaviškio “Kooperatininkas”
  33. 1993 m. Plungės raj. Plateliai kol. IIv. Vilkaviškio “Kooperatininkas” IIIv. Plungė
  34. 1994 m. Plungės raj. Plateliai kol. IIv. Vilkaviškio “Kooperatininkas” IIIv. Plungė
  35. 1995 m. Plungės raj. Plateliai IIv. Vilkaviškio “Žiedas” IIIv. Plungė
  36. 1996 m. Plungės “Žemaičiai” IIv. Vilkaviškio “Žiedas” IIIv. Plungės “Plateliai”
  37. 1997 m. Plungės “Plateliai” IIv. Plungės “Žemaičiai” IIIv. Vilkaviškio “Žiedas”
  38. 1998 m. Vilkaviškio “Žiedas” IIv. Plungės “Žemaičiai” IIIv. Plungės “Plateliai”
  39. 1999 m. Plungės “Plateliai” IIv. Vilkaviškio “Žiedas” IIIv. Plungės “Žemaičiai”
  40. 2000 m. Plungės “Plateliai” IIv. Vilkaviškio “Žiedas” IIIv. Šiaulių “Vijolė”
  41. 2001 m. Plungės “Plateliai” IIv. Vilkaviškio “Žiedas” IIIv. Šiaulių “Vijolė”
  42. 2002 m. Plungės “Plateliai” IIv. Vilkaviškio “Žiedas” IIIv. Plungės “Žemaičiai”
  43. 2003 m. Plungės “Plateliai” IIv. Vilkaviškio “Žiedas” IIIv. Klaipėdos „Sendvaris”
  44. 2004 m. Plungės “Plateliai” IIv. Vilkaviškio “Žiedas” IIIv. Plungės “Žemaičiai”
  45. 2005 m. Plungės “Plateliai” IIv. Vilkaviškio “Žiedas” IIIv. Vilkaviškio “Alvitas”
  46. 2006 m. Plungės “Plateliai” IIv. Vilkaviškio “Žiedas” IIIv. Vilkaviškio “Alvitas”
  47. 2007 m. Plungės “Plateliai” IIv. Vilkaviškio “Žiedas” IIIv. Vilkaviškio “Alvitas”
  48. 2008 m. Vilkaviškio “Žiedas” IIv. Plungės “Plateliai” IIIv. Vilkaviškio “Alvitas”
  49. 2009 m. Plungės “Plateliai” IIv. Vilkaviškio “Žiedas” IIIv. Kauno „Aisčiai”
  50. 2010 m. Vilkaviškio “Žiedas” IIv. Plungės “Plateliai” IIIv. Vilkaviškio “Alvitas”
  51. 2011 m. Vilkaviškio “Žiedas” IIv. Plungės “Plateliai” IIIv. Vilkaviškio “Alvitas”
  52. 2012 m. Plungės “Plateliai” IIv. Vilkaviškio “Žiedas” IIIv. Vilkaviškio “Alvitas”
  53. 2013 m. Plungės “Plateliai” IIv. Vilkaviškio “Žiedas” IIIv. Vilkaviškio “Alvitas”
  54. 2014 m. Vilkaviškio “Žiedas” IIv. Plungės “Plateliai” IIIv. Kauno „Aisčiai”
  55. 2015 m. Vilkaviškio “Žiedas” IIv. Plungės “Plateliai” IIIv. Vilkaviškio “Alvito Širvinta”
  56. 2016 m. Vilkaviškio “Žiedas” IIv. Vilkaviškio “Alvito Širvinta” IIIv. Plungės “Plateliai”
  57. 2017 m. Plungės “Plateliai” IIv. Vilkaviškio “Žiedas” IIIv. Vilkaviškio “Alvito Širvinta”
  58. 2018 m. Vilkaviškio “Žiedas” IIv. Plungės “Plateliai” IIIv. Vilkaviškio “Alvito Širvinta”
  59. 2019 m. Vilkaviškio “Žiedas” IIv. Plungės “Plateliai” IIIv. Vilkaviškio “Alvito Širvinta”
  60. 2020 m. Vilkaviškio “Žiedas” IIv. Plungės “Plateliai” IIIv. Vilkaviškio “Alvito Širvinta”
  61. 2021 m. Plungės “Plateliai” IIv. Vilkaviškio “Žiedas” IIIv. Kauno „Aisčiai”
  62. 2022 m. Plungės “Plateliai” IIv. Kupiškio „Aukštaičiai” IIIv. Vilkaviškio “Žiedas”
  63. 2023 m. Vilkaviškio “Žiedas” IIv. Kupiškio „Aukštaičiai” IIIv. Plungės “Plateliai”

Lietuvos moterų ritinio čempionatai

  1. 2023 m. Elektrėnų Jaunalietuvių sporto organizacija – Versmė, II v. Elektrėnų Jaunalietuvių sporto organizacija, III v. Elektrėnų – Ukrainiečių.

Ritinio jaunimo (21 m) čempionatai

  1. 1998 m. Plungės “Plateliai” IIv. Vilkaviškio “Žiedas” IIIv. Plungės “Žemaičiai”
  2. 2001 m. Vilkaviškio “Žiedas” IIv. Plungės “Žemaičiai” IIIv. Vilkaviškio “Atžala”
  3. 2012 m. Plungės “Plateliai” IIv. Kupiškio 1 komanda IIIv. Kupiškio 2 komanda
  4. 2013 m. Vilkaviškio “Alvito Širvinta” IIv. Kupiškio 1 komanda IIIv. Kupiškio 2 komanda
  5. 2014 m. Plungės “Plateliai” II v. Kupiškio L. S. Gucevičiaus gimnazija III v. Kupiškio “Aukštaičiai”
  6. 2015 m. Plungės “Plateliai” II v. Vilkaviškio “Alvito Širvinta” III v. Kupiškio “Aukštaičiai”
  7. 2016 m. Plungės “Plateliai” II v. Kupiškio “Aukštaičiai -1” III v. Kupiškio “Aukštaičiai -2”

Ritinio jaunių (18 m) čempionatai

  1. 2002 m. Vilkaviškio ,,Žiedas“ IIv. Plungės ,,Plateliai” IIIv. Plungės ,,Žemaičiai”
  2. 2003 m. Plungės “Žemaičiai” IIv. Plungės “Pateliai” IIIv. Vilkaviškio “Žiedas”
  3. 2004 m. Plungės “Žemaičiai” IIv. Vilkaviškio r. Alvito I    IIIv. Vilkaviškio r. Alvito II
  4. 2008 m. Vilkaviškio r. Alvito  IIv. Vilkaviškio “Žiedas” III v. Kupiškio “Šaltinis”
  5. 2009 m. Vilkaviškio r.”Alvito Širvintos”  IIv. Plungės “Plateliai” III v. Kupiškio “Šaltinis”
  6. 2010 m. Plungės “Plateliai” II v. Kupiškio “Šaltinis” III v. Vilkaviškio r.”Alvito Širvinta”
  7. 2011 m. Plungės “Plateliai” II v. Kupiškio“Aukštaičiai” III v. Vilkaviškio ”Alvito Širvinta”

Ritinio jaunučių (16 m)čempionatai

  1. 2000 m. Klaipėdos “Dvariškiai” IIv. Vilkaviškio “Žiedas” IIIv. Plungės “Žemaičiai”
  2. 2001 m. Vilkaviškio “Žiedas” IIv. Plungės “Žemaičiai” IIIv. Klaipėdos “Dvariškiai”
  3. 2003 m. Vilkaviškio “Žiedas” IIv. Klaipėdos “Sendvaris” IIIv. Plungės “Žemaičiai”

Ritinio veteranų (virš 40 m) pirmenybės

  1. 2001 m. Plungės “Plateliai” IIv. Plungės rinktinė IIIv. Vilkaviškio “Žiedas”
  2. 2002 m. Plungės “Plateliai” IIv. Plungės rinktinė IIIv. Kupiškio rinktinė
  3. 2003 m. Plungės “Plateliai” IIv. Plungės MRSK “Žemaičiai” IIIv. Kupiškio r. Rinktinė
  4. 2004 m. Plungės “Plateliai” IIv. Vilkaviškio “Žiedas” IIIv. Plungės rinktinė
  5. 2005 m. Žemaitijos nac. parkas IIv. Vilkaviškio “Žiedas” IIIv. Plungės rinktinė
  6. 2006 m. Žemaitijos nac. parkas IIv. Vilkaviškio “Žiedas” IIIv. Kupiškio rinktinė
  7. 2007 m. Žemaitijos nac. parkas IIv. Vilkaviškio “Žiedas” IIIv. Plungės rinktinė
  8. 2008 m. Žemaitijos nac. parkas IIv. Vilkaviškio “Žiedas” IIIv. Kupiškio rinktinė
  9. 2009 m. Žemaitijos nac. parkas IIv. Vilkaviškio “Žiedas” IIIv. Kupiškio rinktinė
  10. 2010 m. Žemaitijos nac. parkas IIv. Vilkaviškio “Žiedas” IIIv. Kupiškio rinktinė
  11. 2011 m. Žemaitijos nac. parkas IIv. Vilkaviškio “Žiedas” IIIv. Kupiškio rinktinė
  12. 2012 m. Žemaitijos nac. parkas IIv. Vilkaviškio “Žiedas” IIIv. Kupiškio rinktinė
  13. 2013 m. Žemaitijos nac. parkas IIv. Vilkaviškio “Žiedas” IIIv. Kupiškio rinktinė
  14. 2016 m. Plungės “Plateliai” IIv. Vilkaviškio “Žiedas” IIIv. Kupiškio “Aukštaičiai”
  15. 2018 m. Plungės “Plateliai-1” IIv. Vilkaviškio “Žiedas” IIIv. Plungės “Plateliai-2”
  16. 2019 m. Plungės “Plateliai” IIv. Kupiškio “Aukštaičiai” IIIv. Vilkaviškio “Žiedas”

Federacijos taurės laimėtojai

  1. 1999 m. Plungės raj. “Plateliai”
  2. 2000 m. Plungės raj. “Plateliai”
  3. 2001 m. Plungės raj. “Plateliai”
  4. 2002 m. Plungės raj. “Plateliai
  5. 2003 m. Plungės raj. “Plateliai”
  6. 2004 m. Plungės raj. “Plateliai”
  7. 2005 m. Žemaitijos nac. parkas
  8. 2006 m. Žemaitijos nac. Parkas
  9. 2007 m. Žemaitijos nac. Parkas
  10. 2008 m. Vilkaviškio MRSK “Žiedas”
  11. 2009 m. Žemaitijos nac. Parkas
  12. 2010 m. Žemaitijos nac. Parkas
  13. 2011 m. Žemaitijos nac. Parkas
  14. 2012 m. Žemaitijos nac. Parkas
  15. 2013 m. Vilkaviškio MRSK “Žiedas”
  16. 2014 m. Vilkaviškio MRSK “Žiedas”
  17. 2015 m. Vilkaviškio MRSK “Žiedas”
  18. 2016 m. Vilkaviškio MRSK “Žiedas”
  19. 2017 m. Plungės raj. “Plateliai”
  20. 2018 m. Vilkaviškio MRSK “Žiedas”
  21. 2019 m. Vilkaviškio MRSK “Žiedas”
  22. 2020 m. Vilkaviškio MRSK “Žiedas”
  23. 2021 m. Plungės raj. “Plateliai”
  24. 2022 m. Plungės raj. “Plateliai”
  25. 2023 m. Vilkaviškio MRSK “Žiedas”

5-ŲJŲ TAFISA PASAULIO SPORTO VISIEMS ŽAIDYNIŲ „ŠIAULIAI 2012“

LIETUVIŠKO RITINIO VARŽYBŲ NUGALĖTOJAI IR PRIZININKAI

Vieta:

  1. Vilkaviškio MRSK “Žiedas”
  2. Plungės RRSK “Plateliai”
  3. Kauno LRSK “Aisčiai”
  4. Vilkaviškio “Alvito Širvinta”
  5. Kupiškio “Aukštaičiai”
  6. Šiaulių “Vijolė”

Lietuvos neolimpinių sporto šakų jaunimo žaidynės

  1. 2000 m Plungės “Plateliai” IIv. Vilkaviškis IIIv. Šiauliai

Lietuvos sporto žaidynės, skirtos Lietuvos valstybės – karaliaus

Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejui

  1. 2003 m. Vilkaviškio „Žiedas” IIv. Plungės „Plateliai” IIIv. Klaipėdos Sendvario pagr.mok