LIETUVIŲ LIAUDIES SPORTINIAIŽAIDIMAI (ištrauka iš knygos 1974 m.)

Liaudies žaidimas ritinis (ritinys) stadione

Ritinis buvo vienas populiariųjų ir originaliųjų lietuvių liaudies žaidimų. Senovėje jį žaisdavo, ne tik piemenėliai, bet ir suaugę vyrai.Ritinio aprašymas aptinkamas XVII a. rašytiniuose šaltiniuose. Savo raštuose mini ritinio žaidimą S. Daukantas, pažymėdamas, kad “Ritinis buvo lietuvių jaunuomenės, kalnėnų ir žemaičių, kaipo didžiausia karo mokslinyčia…”. M. Valančius “Palangos Juzėje” aprašo daugiau kaip penkiasdešimt liaudies žaidimų, jų tarpe ir ritinį: “Sustojo mūsų keturi iš vieno galo, keturi iš antro, kaip droš kuris su ritmuša, ritinis lekia brumzdamas. Patol vargšas negavo atilsio, pakol nepersprogo…”.Ritinis buvo daromas iš ruplėto beržo ir apkaustomas metaliniu lankeliu. Seinuose, Molėtuose,Užventyje, Kupiškyje, Tauragėje jis dar ir dabar vadinamas “ripka”. Klaipėdos krašte lietuviai jį vadino “rifle”, leipalingiečiai – ritule, igliaukiečiai – ritiniu, o pietryčių Lietuvoje – “katilka”.XIX a.pabaigoje ir XX a. pirmojoje pusėje, sodžiams pradėjus skirstytis į viensėdžius, šio kolektyvinio liaudies žaidimo populiarumas sumažėjo.Iš vieškelių perkelti ritinį į stadioną pirmą ryškesnį bandymą padarė kūno kultūros mokytojas Karolis Dineika. 1923 m. jis apibendrino ritinio taisykles, nustatė komandų žaidėjų skaičių (septynis) ir žaidimą perkėlė į futbolo aikštę. Tuo metu pasirodė ir jo knygelė “Vilniaus ripka”. Buvo bandyta žaisti Kaune. Ritinys žaistas ir per Suvalkijos moksleivių olimpiadas Vilkaviškyje (1924 m.), Prienuose (1926 m.) bei kitur. Vis dėlto tada jis plačiau neprigijo. Nustelbė kamuolys.Pokario metais šį žaidimą atgaivino V. Steponaitis. 1956 m. jis patobulino ritinio žaidimo taisykles ir išleido knygelę: “Lietuvių liaudies žaidimas ritinis”, kurioje buvo šio žaidimo taisyklės ir metodiniai nurodymai. V. Steponaičio iniciatyva buvo pagaminta sintatinės gumos ritinių ir surengtos pirmosios ritinio atgimimo rungtynės. Jos įvyko 1957 m. vasarą Vilniuje tarp Kauno ir Vilniaus rinktinių, respublikinio festivalio metu. Tais pačiais metais ritinio rungtynės buvo surengtos Lazdijų, Skaudvilės, Vilkaviškio ir kai kurių kitų rajonų festivaliuose.Žaidimas patraukia savo judrumu, sportinės kovos atletizmu, ugdo drąsą ir orientaciją, jam nereikia ypatingų bazių ir brangaus inventoriaus.Pirmosios respublikos ritinio pirmenybės įvyko 1961 m. rugsėjo 13 – 15 d. Vilniuje “Spartako” stadione. Dalyvavo Vilniaus, Kauno, Kapsuko, Kupiškio, Pagėgių ir Plungės komandos.Brandžiu ir darniu žaidimu išsiskyrė plungiečiai, finale įveikę Vilniaus rinktinę santykiu 12:1 ir iškovoję Lietuvos ritinio istorijoje pirmuosius čempionų titulus bei “Gintarinio ritinio” prizą. Į pirmenybes jie atvyko gerai pasirengę. Platelių festivalyje laimėjo zonines varžybas, kuriose dalyvavo dar Kretingos ir Telšių komandos. Plungės komandoje žaidė J. Šleinius (vartininkas), J. Dirvonskis, J. Žalimas, J. Gudas, B. Mickevičius, J. Pronskus ir A. Česnauskas.Ritinio varžybas plungiečiai rengė ir savo rajone. Tais pačiais metais prie Drukšių ežero jie nugalėjo Kantaučių tarybinio ūkio komandą 18:8.1962 m. respublikos ritinio pirmenybės įvyko rugsėjo 7 – 9 d. Plungėje. Dalyvavo Plungės, “Šviesos” (Vilniaus Pedagoginio instituto), “Atleto” (Kūno kultūros instituto), Kupiškio ir Pagėgių komandos.“Šviesos” komanda, lemiamose rungtynėse nugalėjusi plungiečius (5:2), iškovojo respublikos ritinio čempionų taurę. Sidabro medaliai teko plungiečiams. “Atletas” laimėjęs prieš Kupiškį (6:2), užėmė trečią vietą.1963 m. rugsėjo 12 – 15 d. Raseiniuose buvo surengtos trečiosios respublikos ritinio pirmenybės. Dalyvavo “Šviesos”, Plungės, “Atleto”, Kupiškio, Trakų ir Raseinių komandos.Plungės rinktinė, nugalėjusi Kupiškį 11:9 ir Raseinius 20:9, savo pogrupyje laimėjo pirmą vietą ir pateko į finalą. Kitame pogrupyje būta netikėtumų. Pirmenybių debiutantė Trakų komanda įveikė praėjusių metų čempionus, Vilniaus “Šviesos” ritininkus 7:5. Tačiau pirmą vietą tame pogrupyje užėmė “Atletas”, nugalėjęs Trakus 11:7 ir “Šviesą” 10:6. Finale Plungės rinktinė įveikė kauniečius 10:6 (8:3), iškovojop “Gintarinį ritinį” ir čempionų medalius, antrą vietą užėmė Kauno “Atletas”, trečią – pirmenybių debiutantė Trakų komanda, nugalėjusi Kupiškį 12:9. “Šviesa” liko paskutinėje vietoje. Nugalėtojų komandoje žaidė J. Šleinius (vartininkas), J. Dirvonskis (kapitonas), J. Mosčius (visi “Linų audiniai”), A. Normantas (Žlibinai), J. Sideravičius (Giliogiris), E. Mocius, P. Senkus, A. Berenis (visi Kantaučių t. ū.).Dėl 1964 m. respublikos ritinio čempionų titulų Kupiškyje rugsėjo 10:13 d. kovojo dvi Plungės rajono (“Linų audiniai” ir Kantaučių tarybinio ūkio), Vilniaus Valstybinio pedagoginio instituto, KKI, Trakų, Anykščių rajono “Svėdasų” kolūkio, Raseinių rajono “Jaunystės” kolūkio ir Kupiškio kelių eksploatavimo ruožo komandos. Čempiono titulą ir “Gintarinį ritinį” laimėjo Kūno kultūros instituto studentai.1965 m. respublikos ritinio pirmenybių finalas įvyko Telšiuose rugsėjo 7 – 11 d. Dalyvavo KKI, Plungės “Linų audinių” ir Kantaučių tarybinio ūkio, Kupiškio, Trakų, Telšių, Naujosios Vilnios Žemės ūkio mašinų gamyklos “Neries” komandos.Šiose pirmenybėse plungiečiai pasiekė dvigubą pergalę. Finale susitiko pogrupių nugalėtojai – “Linų audiniai” ir Kantaučių tarybinio ūkio ekipos. Nugalėjo “Linų audiniai” rezultatu 7:5 (3:2). Sidabras atiteko Kantaučių komandai. Trečią vietą laimėjo KKI studentai, įveikę “Neries” ritininkus 9:5 (4:0).1966 m. ritinio varžybų skaičius labia išaugo. “Nemuno” draugija po vasaros žaidynių, kurių programoje buvo ir ritinio varžybos, rugpjūčio 24 – 27 d.Anykščiuose surengė savo pirmąsias ritinio pirmenybes. Dalyvavo trys Plungės rajono (“Linų audiniai”, Kantaučių bei Milašaičių tarybinių ūkių), Anykščių, Kupiškio, Trakų rajonų komandosPirmame pogrupyje nugalėjo Trakų komanda, įveikusi Anykščių rajono 12:9 ir Kantaučių t.ū. 5:4 ritininkus. Antrame pogrupyje pirmą vietą laimėjo “Linų audinių” žaidėjai, nugalėję kupiškėnus 14:0 ir taurę iškovojo “Linų audinių” komanda, finale įveikusi Trakų raj. Rinktinę 9:8 (6:3). Trečią vietą užėmė Kupiškio raj. Komanda, nugalėjusi Kantaučių t.ū. ritininkus 13:12.Ritinio žaidimas plito, kilo jo lygis. Vien Plungės rajono 1966 m. pirmenybėse dalyvavo aštuonios komandos.Anykščiuose surengtos 1966 m. “Nemuno” draugijos ritinio pirmenybės sukėlė didelį rajono jaunimo susidomėjimą šiuo žaidimu. Praėjus savaitei, Anykščių rajono pirmenybėse panoro dalyvauti net septynios komandos. Nugalėtoju tapo “Anykščių vyno” komanda.1966 m. Lietuvos ritinio pirmenybės įvyko rugsėjo 17 – 20 d. Kupiškyje. Dalyvavo penkios komandos: “Linų audiniai”, Kantaučių tarybinio ūkio, Kūno kultūros instituto, Trakų ir Kupiškio.Čempionų titulus ir “Gintarinį ritinį” laimėjo Kūno kultūros instituto ritininkai. Antrą vietą užėmė Plungės “Linų audinių”, trečią – Kantaučių tarybinio ūkio komandos.1967 m. pirmenybės įvyko rugsėjo 21 – 24 d. Raseiniuose. Dalyvavo Plungės rajono “Linų audinių”  bei Kantaučių tarybinio ūkio, Kupiškio, Raseinių, Trakų rajonų, “Neries” gamyklos ir Vilniaus rajono “Nemuno” komandos.Finale susitiko Kantaučių ir Kupiškio ekipos. Respublikos čempionų vardą iškovojo kantautiečiai 11:6. Trečia vieta atiteko “Linų audiniams”.Nuo 1967 m. Kaimo ritininkams buvo įsteigta “Valstiečių laikraščio” taurė. Dėl jos kovojo kolūkių, tarybinių ūkių, rajono įstaigų, įmonių, žemės ūkio technikumų komandos. Be to, leidžiama dalyvauti ir rajonų rinktinėms.Pirmąsias “Valstiečio laikraščio” taurės varžybas laimėjo respublikos čempionas Kantaučių tarybinio ūkio komanda, antrą vietą užėmė Milašaičių tarybinio ūkio ritininkai.Kantaučių tarybinio ūkio komanda žaidė tokios sudėties: A. Šapalas (vartininkas), V. Kazbaras, A. Duoblys, S. Šimkus, B. Čiutys (komandos kapitonas), A. Kryževičius, D. Šapalas, P. Vaitkus, S. Matulevičius.1968 m. respublikos ritinio pirmenybės buvo birželio 20 – 23 d. Palangoje. Jose dalyvavo Vilniaus miesto, Kupiškio, Raseinių, Trakų rajonų rinktinės, Plungės rajono Kantaučių ir Milašaičių tarybinių ūkių ir Širvintų rajono Bartuškio hidromelioracijos technikumo komandos. Jos buvo suskirstytos į du pogrupius. Pogrupių nugalėtojai – Kantaučių ir Raseinių ritininkai kovojo tarpusavyje dėl pirmos vietos. Laimėjo Kantaučių komanda 15:4 ir gavo respublikos čempiono taurę. Raseiniškiai pirmą kartą laimėjo sidabro medalius. Pogrupiuose antrąsias vietas laimėję Trakai ir Milašaičiai rungtyniavo dėl trečios vietos. Laimėjo Trakai 8:2.1969 m. respublikos ritinio pirmenybės surengtos rugsėjo 11 – 14 d. Anykščiuose. Dalyvavo septynios komandos. Pogrupių nugalėtojai buvo praėjusių metų čempionas Kantaučių t. ū. Ir Bartuškio hidromelioracijos technikumo komanda. Finale vėl laimėjo Kantaučių ritininkai, įveikę bartuškiečius net 25:2. Pažymėtina, kad savo pogrupyje bartuškiečiai buvo nugalėję Rseinius, Vilnių ir Anykščius.Beje, tais metais respublikinio Kūno kultūros ir sporto komiteto rūpesčiu ir iniciatyva buvo įteisintas ritinio LTSR sporto meistro vardas. Pirmieji ritinio sporto meistrų vardai suteikti Lietuvos čempionams – Kantaučių komandos ritininkams.1970 m. “Nemuno” draugijos žaidynėse dalyvavo šešiolika ritinio komandų. Žaidynių finale, birželio 26 – 28 d. Šilutėje, žaidė zonų nugalėtojai – Plungės, Raseinių, Trakų ir Kupiškio komandos. Šia išvardinta tvarka jos ir užėmė vietas.Tų metų respublikos ritinio pirmenybės surengtos rugsėjo 10 – 13 d. Telšiuose. Dalyvavo Kupiškio, Raseinių, Trakų, Vilkaviškio, Vilniaus rajonų ir dvi Plungės rajono komandos. Čempionų taurę ketvirtą kartą iš eilės laimėjo Kantaučių ritininkai, finale nugalėję raseiniškius 17:7. Trečią vietą užėmė Trakai, nugalėję Vilniaus komandą 12:5. Vilniečiai liko ketvirtoje vietoje.Nuo 1971 m. ir respublikos ritinio pirmenybės pavestos rengti “Nemuno” draugijai, nes nuo to laiko pirmenybėse nedalyvauja Vilniaus ritininkai. Kūno kultūros instituto komanda nustojo dalyvauti pirmenybėse anksčiau už vilniečius.“Nemuno” sporto draugija išplėtė ritinio varžybas. 1971 m. liepos 3 – 4 d. jos buvo žemės ūkio darbuotojų vasaros spartakiadoje, rugpjūčio 20 – 22 d. rajonų rinktinės kovojo taurės varžybose, o rugsėjo mėn. Elektrėnuose įvyko draugijos ir tuo pačiu respublikos pirmenybės. Respublikos ritinio čempiono vardą iškovojo Plungės rajono rinktinė (Trakus įveikė 10:6, Raseinius – 4:2, nugalėjo ir Kupiškį). Antrą vietą užėmė Trakai, trečią – Kupiškis.1972 m. “Nemuno” draugijos pirmenybės buvo birželio 22 – 25 d. Ukmergėje, vasaros žaidynių metu. Jose leista dalyvauti keturioms komandoms. Pirmą vietą laimėjo Trakų, antrą – Plungės, trečią – Raseinių, ketvirtą – Vilkaviškio komandos.1973 m. “Nemuno” draugijos pirmenybės buvo surengtos rugsėjo 19 – 23 d. Raseiniuose. Jose dalyvavo šešios komandos. Draugijos čempiono taurę laimėjo Plungės “Melioratoriaus”, antrą vietą – Kupiškio, trečią – Raseinių rinktinė. Prieš tai Trakų, Ukmergės, Molėtų ir Širvintų ritinio komandos rungtyniavo atrankinėse rungtynėse Elektrėnuose, kad pirmoji iš jų patektų į draugijos pirmenybių finalą. Laimėjo trakiečiai, bet Raseiniuose jie liko penkti.1973 m. respublikos pirmenybės įvyko spalio 3 – 7 d. Vilkaviškyje. Pirmą vietą vėl laimėjo Plungės “Melioratorius”. Antrą vietą užėmė taip pat Plungės DOK (Dirbtinės odos kombinato) komanda, trečią – Trakų rajono komanda.1973 m. pradėtos ir “Nemuno” draugijos jaunių ritinio pirmenybės.Paplitus ritinio žaidimui, respublikinis Kūno kultūros ir sporto komitetas įsteigė ritinio federaciją.Bandyta ritinio žaidimą propoguoti ir už respublikos ribų. Parodomosios ritinio rungtynės surengtos Maskvoje 1967 m. liepos 25 – 27 d. Tarybų Sąjungos Tautų IV spartakiados metu Liaudies ūkio pasiekimų parodos stadione. Čia dvejas rungtynes žaidė lietuviai tarpusavyje: aukštaičių ir žemaičių rinktinės. Sportininkai ir žiūrovai žaidimą gyvai sekė.Ritinio žaidimu susidomėjo čekai. Jų užsakymu buvo pagamintas filmas: filmuota 1969 m. respublikos pirmenybės Anykščiuose ir žaidimo technikos veiksmai.Ritinio pirmenybių dešimtmečio proga centriniame dienraštyje “Izvestija” buvo straipsnis (1972 m.), kuriame supažindinama su šio žaidimo istorija, respublikos varžybomis, aprašyti Plungės ritininkai. Berods, žaidimas už respublikos ribų ligi šiol nėra paplitęs.                     Seminaras Ritinio sporto istorija, dabartis ir perspektyvos        Šiemet sukanka 50 metų ritiniui kaip sporto šakai, kuriai paminėti mes čia ir susirinkome. O pats žaidimas, kurį žaidė mūsų protėviai ir tėvai rašytiniuose šaltiniuose aprašytas nuo XVII amžiaus.  Ritinį labai vertino Simonas Daukantas, vadino fizinio lavinimo priemone. “Ritinis, – rašė jis, – buvo lietuvių jaunuomenės, kalnėnų ir žemaičių kaipo visų didžiausia karo mokslinyčia”. Savo kūriniuose apie šį žaidimą užsimena ir vyskupas MotiejusValančius. “Palangos Juzėje” aprašo daugiau kaip penkiasdešimt liaudies žaidimų, jų tarpe ir ritinį: “Sustojo mūsų keturi iš vieno galo, keturi iš antro, kaip droš kuris su ritmuša, ritinis lekia brumzdamas. Patol vargšas negavo atilsio, pakol nepersprogo…”.Ritinis buvo daromas iš ruplėto beržo ir apkaustomas metaliniu lankeliu, kiekviename Lietuvos kampelyje jis buvo vadinamas skirtingai: ripka, rifle, ritule, katilka.

XIX a.pabaigoje ir XX a. pirmojoje pusėje, sodžiams pradėjus skirstytis į viensėdžius, šio kolektyvinio liaudies žaidimo populiarumas sumažėjo.

Iš vieškelių perkelti ritinį į stadioną pirmą ryškesnį bandymą padarė žinomas pedagogas, sporto sąjūdžio veikėjas Karolis Dineika. 1923 m. jis apibendrino ritinio taisykles, nustatė komandų žaidėjų skaičių (septynis) ir žaidimą perkėlė į futbolo aikštę. Tuo metu pasirodė ir jo knygelė “Vilniaus ripka”. Buvo bandyta žaisti Kaune. Ritinys žaistas ir per Suvalkijos moksleivių olimpiadas Vilkaviškyje (1924 m.) Prienuose (1926 m.) bei kitur. Vis dėlto tada jis plačiau neprigijo.               Pokario metais šį žaidimą atgaivino Kūno kultūros instituto darbuotojas, tautinių žaidimų entuziastas ir tyrinėtojas Vytautas Steponaitis. Prieš keletą dienų kalbėjau su 84 metus einančiu Vytautu Steponaičiu ir jis labai apgailestauja , kad jo sveikata neleidžia jam būti kartu su mumis. Todėl aš noriu perduoti jo nuoširdžiausius linkėjimus ritininkams, organizatoriams visiems šių ritinio žaidynių dalyviams. 1956 m. jis patobulino ritinio žaidimo taisykles ir išleido knygelę: “Lietuvių liaudies žaidimas ritinis”, kurioje buvo šio žaidimo taisyklės ir metodiniai nurodymai. Vytauto Steponaičio iniciatyva buvo pagaminta sintetinės gumos ritinių.

1957  ųjų  vasarą  respublikinio  jaunimo  festivalio  metu  Vilniuje  surengtos pirmosios  ritinio  varžybos  tarp  Kauno  ir  Vilniaus  komandų,  taip  pat  propaguojantys šį  liaudies  žaidimą  Karolio  Dineikos  ir  Vytauto  Steponaičio  straipsniai  „Sporte“ neliko  be  atgarsio.  Ritiniu  susidomėta  įvairiuose  Respublikos  miestuose  bei  rajonuose, pradėtos  steigti  vietinės  komandos.

Pirmasis respublikos čempionatas įvyko  1961 m  rugsėjo  13 – 15 d.  sostinės  „Žalgirio“  stadione.  Čempionato nugalėtojais, daug kam  netikėtai, tapo  ir  pereinamąjį  Gintarinį  prizą  namo  parsivežė  debiutantai  iš Plungės.  Tai  Jonas  Dirvonskis  (kapitonas),  Stasys  Šleinius,  Stasys  Pronckus,  Benas Mickevičius,  Steponas  Gudas,  Stasys  Žalimas,  Antanas  Česnauskas  ir  Romanas Daumantas.  Komandos įsteigėjas ir treneris  Vladas  Česnauskas.

Šiemet mes jau skaičiuojam 46 – ąjį respublikos ritinio čempionatą, kuriuose žaisdavo nuo keliolikos iki keletos ritinio komandų, tik 1990 metais per ekonominę blokadą čempionatas neįvyko.

Respublikos čempionais ar prizininkai yra tapę įvairių respublikos miestų atstovai, tačiau nuo pirmo čempionato tarp stipriausių ritinio komandų visada būdavo žemaičiai, jie net 37 kartus yra tapę respublikos čempionais. Plungės rajone yra buvę net 16 ritinio komandų iš kurių 4 dalyvaudavo respublikos čempionatuose ir užimdavo aukštas prizines vietas. Šiuo metu Plungės rajonui labai rimtai atstovauja daugkartiniai respublikos čempionai Platelių ritininkai vadovaujami Povilo Rubino. Aš noriu pasidžiaugti ir kitais Plungės miesto ritininkais, buvusiais jaunučių, jaunių, jaunimo čempionatų dalyviais, kurie dabar po keletos metų pertraukos, po įvairių trukdymų pradėjo dalyvauti respublikos čempionate. Pas mus, turbūt kaip ir bet kurioje kitoje sporto šakoje, yra žmonių kurie ritinį populiarina tik žodžiais, o darbais elgiasi priešingai, nes kaip kitaip galima pavadinti poelgį kai pats ritinio nežaidi, bet ritmušų niekam neduodi, nors stadione treniruojasi keliolika paauglių su trim ritmušom ir tai pasiskolintom iš kitų komandų. Noriu pasidžiaugti plungiškiu Henriku Šetkausku kuris rado noro, jėgų ir ambicijų suburti jaunuosius plungiškius, pasiskolinti ritmušų ir dalyvauti respublikos čempionate.

Dabar čempionate dalyvauja 5 ritinio komandos, nors vienais metais buvo like tik 3, tai Vilkaviškio, Alvito, Plungės, Platelių ir Šiaulių ritininkai. Šiauliškių ritinio komanda, kurios iniciatorius Zenonas Rimeikis, su pertraukomis čempionatuose dalyvauja nuo 1991 metų, tačiau rimtesnių pergalių pasiekė tik pastaraisiais metais. Dabartinė Šiaulių ritinio komanda vadovaujama Ričardo Abelkio, komandos vadovo, rėmėjo ir žaidėjo, yra tapę čempionato prizininkais.

Reikia pasveikinti vilkaviškiečius kurie šiemet mini ritinio komandos įkūrimo 40-metį, Per 4 dešimtmečius jie dalyvavo visuose respublikos čempionatuose. Iš pradžių gal ir nedaug tų pergalių buvo, bet yra tapę respublikos čempionais ir prizininkais. Jau nuo 1978 metų Vilkaviškio rajone yra antra ritinio komanda Alvito “Širvinta”. Ji aktyviai sportavo apie dešimtmetį ir vienintelis rimtas laimėjimas buvo Lietuvos kaimo olimpiados nugalėtojai, tačiau reikia pasidžiaugti, kad ritinio senbuviai, ritinio liga užkrėtė savo vaikus, anūkus. Nes po 12 metų pertraukos, nuo 2001 metų Alvito “Širvintos” ritininkai vėl pradėjo dalyvauti jaunučių, jaunių, jaunimo čempionatuose, o dabar jau kaip lygūs žaidžia ritinį respublikos suaugusių čempionatuose.

Ritinio žaidėjų yra Vilniuje, Kupiškyje, Klaipėdoje. Vilniškiams vis pritrūksta ryžto ar finansinių galimybių dalyvauti čempionatuose. Kupiškio ritinio tradicijos tęsiasi nuo pirmo respublikos čempionato. Savo laiku labai garsinę Kupiškio vardą Lietuvoje, šio miesto ritininkai yra tapę keletą kartų čempionais ir daugkartiniais čempionatų prizininkais. Šiuo metu dalyvauja tik veteranų čempionatuose, nors būtų labai gražu, kad atsirastų jaunimo galinčio pratęsti ritinio žaidimo tradicijas Kupiškyje.

Priežasčių kodėl sunkiai kuriasi naujos ritinio komandos, kodėl dabartinės komandos dalyvauje ne visose varžybose, kodėl sunku pritraukti jaunimą, galima sugalvoti įvairiausių: ekonomika, emigracija, jaunimas nieko nenori. Bet pirmiausia reikia pagalvoti apie save, ar mes kiekvienas viską padarėme, kad pritrauktume jaunimą, kad rastume rėmėjų, kad turėtume aprangą, ripkas, ritmušas, kad turėtume kuo nuvažiuoti į varžybas. Daug kas priklauso nuo federacijos, bet tikrai ne viskas. Kiekvienas sporto klubas gali ir privalo dalyvauti įvairių fondų sporto rėmimo programose, naudotis valstybės labdaros ir paramos 2% įstatymu. Yra pinigų tik reikia šiek tiek sporto klubų vadovams pajudėti, arba pradžiai bent įregistruoti sporto klubus, kad galėtumėte naudotis labdaros ir paramos įstatymu.Ritinio federacijos vadovai gal irgi ne viską padaro dėl ritinio sporto populiarinimo, rėmėjų ieškojimo. Tačiau federacijos vadovai rašo programas Kūno kultūros ir sporto departamentui ir gauna lėšų varžybų organizavimui. Dalyvauja fondų sporto rėmimo projektuose. Ritinio federacija yra viena iš Neolimpinio komiteto steigėjų. Nuo 1999 metų jo narė. 2000 metais dalyvavome Neolimpinių sporto šakų jaunimo žaidynėse, nuo 2001 metų kiekvienais metais kviečiami dalyvauti Šiaulių miesto neolimpinių sporto šakų žaidynėse. 2006 metais išrinktų naujų Neolimpinio komiteto vadovų požiūris platesnis, jiems labiau rūpi tarptautiniai sporto renginiai, o ritinio sportas kaip nacionalinės kultūros dalis. 2006 ir 2007 metais dalyvavome tarptautinėse sporto žaidynėse Šiauliuose „Saulės miestas“. Neolimpinio komiteto dėka, atsiveria galimybės dalyvauti įvairiose tarptautinėse žaidynėse ir projektuose ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. 2011 metais Šiauliuose vyks Europos neolimpinių sporto šakų žaidynės, kuriose tikiuosi dalyvaus ir mūsų sporto šakos atstovai. Tik reikėtų, kad ritinis būtų žaidžiamas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose užsienio valstyvėse. Taigi, Neolimpinio komiteto pagalbos dėka ritinio sportui tikiuosi atsivers tartautiniai sporto renginiai ne tik Lietuvoje.Kad galėtume tinkamai dalyvauti sporto renginiuose Lietuvoje ir užsienyje reikia ne 5 ar 7 aktyviai veikiančių sporto klubų, o 15 ar 17. Todėl ritinio federacija bendroje programoje su Šaulių sąjunga yra numačiusi dalyvauti Šaulių sąjungos stovyklose, kur jaunieji šauliai būtų supažindinti su ritinio sportu, jo istorija, surengtos parodomosios rungtynės. Yra numatyta dalyvauti Šaulių sąjungos sporto žaidynėse Marijampolėje. Prieš dvi dienas, ketvirtadienį, federacijos atstovai dalyvavo Ukmergės rajono Siesikų vidurinės mokyklos organizuotame pilietinio ir tautinio ugdymo projekto sąskrydyje „Pasilik“. Kur vyko ritinio sporto pristatymas ir ritinio varžybos. Siesikų jaunimas labai entuziastingai sutiko ritinio žaidimą, kurį jie patys ir žaidė. Mokyklos direktorius pats žadėjo išpjauti ritmušas ir vasarą tarp kaimų organizuoti ritinio varžybas, o rudenį atvežti mokinius į Plungę pažiurėti respublikos čempionato rungtynių.Viena iš problemų, tai ripkų ir ritmušų trūkumas. Ripkų kol kas dar turime, o su ritmušų gamyba visą laiką būdavo aktuali tema. Tačiau kaip parodė Šiaulių komandos pavyzdys, ir ritmušas galima pasigaminti nedidelėmis išlaidomis. Neseniai Alvitiečiai pagamino ritmušų iš 30 mm. storio, drėgmei atsparios faneros, kurios atitiks joms keliamus reikalavimus (pavyzdys yra parodoje). Tačiau galvojant apie ritinio plėtrą Lietuvoje ir užsienyje mums reikės ripkų ir ritmušų daugiau, todėl yra numatyta rašyti projektus įvairiems sporto rėmimo fondams. Tikimės gauti kažkiek pinigų, sportinio inventoriaus gamybai.Taigi, visų mūsų ritininkų bendromis pastangomis, bendradarbiaujant su kitomis organizacijomis tikrai galima pasiekti gerų rezultatų. Viliuosi, kad ritinį kaip sportinį, nacionalinį žaidimą žinos visa Lietuva, kad sportinėje veikloje dalyvaus 10 – 15 sporto klubų, kad ritinio žaidimas bus žinomas ir žaidžiamas ne tik Lietuvoje

Pranešejas Lietuvos ritinio sporto federacijos prezidentas Rimantas Diržius

2007 birželio 09 d.