LIETUVOS RITINIO SPORTO FEDERACIJA

Lietuviško ritinio varžybų taisyklės

2023 m.

VARŽYBŲ DALYVIAI

1. Dalyvių amžius

Varžybų dalyvių amžius nustatomas atskirų varžybų nuostatuose.

2. Žaidėjų teisės ir pareigos

1. Žaidėjas turi gerai išmanyti ir tiksliai laikytis varžybų taisyklių.
2. Žaidimo metu komandos dalyvis gali kreiptis į teisėją tik per savo komandos kapitoną.
3. Per vieną parą žaidėjas gali dalyvauti tik vienose rungtynėse. Išimtinais atvejais, jei pagal varžybų tvarkaraštį numatytos per vieną parą dvejos rungtynės, žaidėjas gali dalyvauti ir dvejose, tik žaisti toje pačioje komandoje.
4. Žaidėjai, dalyvaujantys varžybose, turi turėti gydytojo leidimą.

3. Žaidėjų skaičius

Žaidime dalyvauja dvi komandos, kurių kiekvienoje yra po 7 žaidėjus, tarp jų vienas vartininkas, kurį prieš prasidedant rungtynėms nurodo komandos kapitonas. Komandai leidžiama pradėti žaisti kai joje yra ne mažiau kaip 4 žaidėjai. Jei žaidžiant komandoje lieka mažiau kaip 4 žmonės, žaidimas nutraukiamas ir šiai komandai įskaitomas pralaimėjimas rezultatu 0:7.

Vartininką, susižeidusį žaidimo metu, gali pakeisti bet kuris komandos žaidėjas, apie tai pranešęs teisėjui. Žaidėjas, teisėjo pašalintas iš aikštės 2 min., 5 min., ar iki žaidimo pabaigos, negali būti pakeistas kitu. Komandoje gali būti 5 atsarginiai žaidėjai. Žaidėjų keitimas neribojamas, tiktai aikštėje negali būti daugiau kaip 7 žaidėjai. Apie keitimą reikia pranešti sekretoriui ir aikštės teisėjui. Keitimas vykdomas ne žaidimo metu prie vidurio linijos.

Baudos už 3. dalyje išdėstytų taisyklių pažeidimą

Jei žaidėjas pakeitė vartininką, apie tai nepranešęs teisėjui, ir sugavo rankomis ripką vartininko aikštelėje, priešininko komanda gauna teisę atlikti 16 m. baudinį. Žaidėjo išėjimas iš aikštelės be teisėjo leidimo (išskyrus atvejus, kai žaidėjas sužeidžiamas) laikomas nedrausmingu elgesiu ir baudžiamas 2 min. bauda. Jei aikštelėje atsiranda daugiau kaip 7 žaidėjai, komanda baudžiama taip pat 2 min. bauda.

4. Žaidėjų apranga ir apavas

Žaidėjų aprangą sudaro sportiniai marškinėliai, kelnaitės, kojinės ir sportinė avalynė.
Apranga turi būti švari ir tvarkinga. Ant marškinėlių priekinės ir nugarinės dalies turi būti numeriai.
Komandos žaidėjai turi turėti vienodą sportinę aprangą. Vartininko apranga gali būti kitos spalvos.

Baudos už 4. dalyje išdėstytų taisyklių pažeidimą

Šias taisykles pažeidęs žaidėjas pašalinamas iš aikštelės. Jis į žaidimą gali grįžti tiktai teisėjui leidus, po to, kai susitvarkys savo aprangą ir avalynę. Žaidėjas į aikštelę gali grįžti tik tuomet, kai ritinis nežaidžiamas.

ŽAIDIMO AIKŠTĖ IR ĮRANKIAI

5. Aikštelės matmenys

Žaidimo aikštė yra 80-110 m. ilgio ir 40-65 m. pločio stačiakampis. Respublikos pirmenybių finalinėms varžyboms aikštė turi būti ne trumpesnė kaip 90 m. ilgio.

6. Sužymėjimai

Aikštė turi būti sužymėta linijomis, ne siauresnėmis kaip 12 cm. pločio, einančiomis vienoje plokštumoje su aikštės paviršiumi. Ilgosios linijos, ribojančios aikštę, vadinamos šoninėmis, trumposios – vartų linijomis. Aikštės kampuose ant bukagalių kotelių, ne trumpesnių kaip 1 m. įsmeigiamos vėliavėlės. Skersai aikštelės išvedama vidurio linija, o per 10 m. nuo jos iš abiejų pusių pažymimos pradinio ritinimo fronto linijos, lygiagrečios vidurio linijai. 20 m. nuotolyje nuo vartų linijos išvedamos joms lygiagretės kontrolinės linijos. Plotas tarp vartų linijų ir kontrolinių linijų vadinamas įvarčio zona. Kontrolinių linijų susikirtimas su šoninėmis linijomis pažymimas vėliavėlėmis. Įvarčio zona tuo pačiu vadinama vartininko aikštele. Linijų plotis įskaitomas į aikštelės plotą ir tomis linijomis apriboja aikštelių dydį.

7. Vartai

Ant vartų linijos pastatomi vartai. Juos sudaro vienas horizontalus ir du vertikalūs virpstai, esantys vienodame nuotolyje nuo kampinių vėliavėlių ir 7,32 m. (matuojant iš vidaus) viena nuo kito (futbolo vartai).

8. Ripka

Žaidimui naudojama guminė 17 cm. skersmens ir 2,5 cm. storio (iš kraštų) ripka. Kad būtų patogiau ripką laikyti, iš abiejų jo galų padarytos žiedinės išpjovos. Ripkos svoris 600-700 g. Žaidimo metu ripką galima pakeisti, tik teisėjui leidus. Žaidimui gali būti parinkti ir dvi ripkos. Kai viena išrieda toli už aikštelės ribų, žaidžiama su kita. Moterų, vaikų ir jaunimo varžyboms gali būti naudojama mažesnė ir lengvesnė, 14 cm. skersmens, 2,2 cm. storio ir 400 – 500 gr. svorio ripka.

9. Ritmuša (lazda)

Kiekvienas žaidėjas turi ne ilgesnę kaip 150 cm. riestu galu ritmušą (lazdą). Ritmuša bet kurioje vietoje negali būti platesnė kaip 10 cm., riesto galo ilgis – ne daugiau kaip 40 cm. Vartininko ritmuša gali būti iki 15 cm. pločio.

TEISĖJAI

10. Aikštės teisėjas

Kiekvienoms rungtynėms skiriamas teisėjas.
1. Teisėjas stebi, kad būtų laikomasi žaidimo taisyklių ir priima sprendimus visais ginčytinais atvejais. Teisėjo sprendimas galutinis.
2. Teisėjo įgaliojimai vadovauti žaidimui prasideda nuo to momento, kai jis švilpuku duoda ženklą pradėti žaidimą. Jis gali skirti bausmę už nusižengimus, padarytus ir tada, kai žaidimas buvo sustabdytas arba ritinis nežaidžiamas.
3. Teisėjas neturi skirti bausmės tais atvejais, kai tai gali būti naudinga nusižengusiai komandai.
4. Teisėjas turi teisę sustabdyti žaidimą, po bet kokio taisyklių pažeidimo, o taip pat laikinai sustabdyti arba galutinai jį nutraukti tais atvejais, kai mano, kad tai reikalinga (nepalankus oras, žiūrovų kišimasis ir kitos priežastys). Nutraukęs žaidimą, teisėjas turi surašyti apie tai aktą, nurodydamas priežastis ir nusiųsti jį ritinio sporto federacijai.
5. Už nesportinį elgesį, teisėjas turi teisę pašalinti žaidėją iš aikštelės, neperspėjęs iš anksto. Prieš žaidimo pradžią teisėjas turi patikrinti, ar aikštė paruošta pagal taisykles, ar teisingai ji sužymėta, ar įrankių matmenys tokie, kaip numatyta taisyklėse, ar atitinka taisykles žaidėjo apranga ir apavas, ir ar yra budintis medicinos personalas.
6. Teisėjas turi teisę prieš žaidimo pradžią įspėti žaidėją arba neleisti jam žaisti, jeigu jis apsirengęs ne pagal taisykles arba nedrausmingai elgiasi.
7. Teisėjas neturi leisti niekam, išskyrus žaidėjus ir šoninius teisėjus, įžengti į aikštę be jo leidimo.
8. Jeigu žaidėjas rimtai sužeistas, teisėjas turi sustabdyti žaidimą, pasiūlyti kuo greičiau išnešti žaidėją iš aikštelės, kad jam būtų suteikta medicininė pagalba, ir nedelsiant atnaujinti žaidimą. Jeigu žaidėjas pats pajėgia nueiti iki šoninės arba vartų linijos, medicininė pagalba jam suteikiama už aikštelės ribų.
9. Kiekvieną kartą sustabdęs žaidimą, teisėjas nedelsdamas turi duoti signalą jam atnaujinti. Bet kokį sąmoningą žaidimo užtesimą teisėjas turi traktuoti kaip nedrausmingą elgesį. Už 9. dalyje išdėstytų taisyklių pažeidimą taikomos baudos (žiūrėti 3. dalį)

11. Šoniniai teisėjai

Teisėjui padėti skiriami du šoniniai teisėjai. Jų pareigos – vėliavėlės mostelėjimu signalizuoti apie pastebėtus varžybų taisyklių pažeidimus, ritinio išriedėjimą per šoninę liniją, o taip pat iškelti vėliavėlę aukštyn, kai ripka perkerta vartų liniją (kai laimimas taškas).

12. Sekretorius laikininkas

Sekretorius laikininkas seka žaidimo laiką ir jam pasibaigus, praneša teisėjui švilpuku. Sekretorius laikininkas rašo rungtynių protokolą, kuriame užrašo kiek kurios komandos žaidėjai pelnė taškų, pažymi žaidėjų keitimus, fiksuoja iš aikštės pašalintų žaidėjų laiką.

ŽAIDIMO TAISYKLĖS

13. Bendros žaidimo taisyklės

1. Žaidimo tikslas – išritinti ripką iš aikštės pro varžovo ginamus vartus arba per galinę liniją.
2. Ripką ritina kiekvienos komandos žaidėjai pakaitomis. Neleidžiama tos pačios komandos žaidėjams ritinti ripką du kartus iš eilės, išskyrus tuos atvejus, kai pažeidžiamos taisyklės.
3. Ripką ritinti varžovų komandos link gali bet kuris komandos žaidėjas.
4. Vienos komandos žaidėjams draudžiama trukdyti kitos komandos žaidėjams atlikti ritinimą. Žaidėjas kuris sąmoningai trukdo atlikti ritinimą, gali būti įspėtas arba pašalintas iš žaidimo 2 arba 5 minutėms.

14. Ripkos ritinimas

Ripka gali būti paritinta viena ranka bet kokiu būdu (įsibėgėjus arba iš vietos) taip, kad jis riedėtų žeme. Sviesta ripka oru gali skrieti ne daugiau kaip 12 metrų. Ripką ritinti galima neperžengus tos vietos, kurioje ji sustabdoma arba sustoja savaime. Žaidėjo paliestą, bet pilnai nesustabdytą ripką, kai toliau jinai ritasi lanku, galima ritinti tik neperžengiant tolimiausios jos ritinimosi vietos. Išimtį sudaro 17. dalyje nurodyti atvejai. Leidžiama ritinį pasinešti, permesti arba perduoti jį kitam komandos žaidėjui, stovinčiam bet kurioje aikštės vietoje, nepriartėjant prie besiginančios komandos žaidėjų vartų linijos. Ritinant ripką įsibėgėjus, įsibėgėjimo nuotolis neribojamas, tačiau ripka iš rankų turi būti išleistas ne vėliau kaip pribėgus prie jo sustabdymo vietos arba atitinkamo tos vietos nuotolio, kai ripka perduota į kitą aikštelės kraštą. Visais atvejais ripka turi būti paritintas varžovų komandos link ne vėliau kaip per 10 sekundžių nuo jo sulaikymo arba savaiminio sustojimo.

Baudos už 14. dalyje išdėstytų taisyklių pažeidimą

Visais atvejais už ripkos ritinimo taisyklių pažeidimą komanda baudžiama ripkos perdavimu varžovų komandai. Ši atlieka ritinimą iš tos vietos, kur stovėjo (turėjo stovėti) taisykles pažeidęs žaidėjas (išimtį sudaro 18. dalyje nurodyti atvejai).

15. Ripkos stabdymas

Ripką stabdyti leidžiama ritmuša (lazda), neišmetant jos iš rankų. Stabdyti ripką kūnu, rankomis, kojomis, prieš tai nepalietus ritmuša (lazda) – draudžiama. Kartą ritmuša (lazda) paliestą, bet nesustabdytą ripką galima stabdyti bet kokiu būdu (rankomis, kojomis, ir kt.).
Jeigu stabdant ripka atmušama į priekį, eilinis ritinimas atliekamas neperžengiant stabdymo vietos.
Vartininkas vartų aikštelėje ripką gali stabdyti bet kokiu būdu. Už vartų aikštelės ribų veikia bendros visiems žaidėjams nustatytos taisyklės.

Baudos už 15. dalyje išdėstytų taisyklių pažeidimą

Už neteisingą ripkos sustabdymą, ripka perduodamas varžovų komandai ritinti iš tos vietos, kurioje buvo pažeistos stabdymo taisyklės.

16. Žaidimas įvarčio zonoje

Įvarčio zonoje ripką stabdyti gali tiktai besiginančios komandos žaidėjai. Puolančios komandos žaidėjai peržengti kontrolinę (20 metrų) liniją ir stabdyti ripką gali tik kai ripka atšoka po pirmo stabdymo į įvarčio zoną. Tais atvejais, kai besiginančios komandos žaidėjo paritinta ripka lieka įvarčio zonoje, puolančios komandos žaidėjas po teisėjo leidimo atsineša ripką iš įvarčio zonos ir ritina jį nuo kontrolinės 20 m. linijos.

Baudos už 16. dalyje išdėstytų taisyklių pažeidimą

Jeigu puolančiosios komandos žaidėjas (ridendamas arba stabdydamas) peržengia kontrolinę liniją, komanda baudžiama ripkos ritinimu nuo kontrolinės linijos puolančiosios komandos link.

17. Žaidimas vartininko aikštelėje

Vartininkas įvarčio zonoje (vartininko aikštelėje) gali stabdyti ripką ritmuša arba bet kuria
kūno dalimi.
Jeigu vartininkas pats sulaiko judančią ripką savo zonoje, jis turi teisią ją pasinešti į priekį,
iki savo zonos kontrolinės linijos. Kai ripką vartininkas perduoda ritinti kitam žaidėjui arba žaidėjas
perduoda ripką ritinti vartininkui, ripka ritinama iš tos vietos, kurioje ji buvo sulaikyta.

Baudos už 17. dalyje išdėstytų taisyklių pažeidimą

Kiekvienu atveju, kai taisyklės pažeidžiamos savo įvarčio zonoje, nusikaltusi komanda
baudžiama ritinimu į vartus. Kitų nusižengimų atvejais baudos metamos iš nusižengimo vietos.

18. Užribis

Užribis yra tuomet, kai visa ripka per šoninę liniją išrieda iš aikštės, nepriklausomai nuo to, kur stovėjo besiginančios komandos žaidėjas, aikštelėje ar už jos ribų. Jeigu ripka sustoja ant šoninės aikštės linijos, arba nors truputį ją liečia, skaitoma, kad ritinis yra aikštėje.

19. Kampinis

Kai besiginančios komandos žaidėjų paliesta ripka išrieda iš aikštės per šoninę linijos atkarpą, esančią tarp vartų ir kontrolinės linijų, skiriamas kampinis. Šiuo atveju puolančios komandos žaidėjas ripką ritina besiginančios komandos vartų link nuo kontrolinės linijos iš už šoninės linijos, jos neperžengdamas, pro tą šoną, pro kurį ripka išriedėjo iš aikštelės.

20. Ritinimas į vartus

Kai teisėjo paskirtą baudą – ritinimą į vartus, puolančiosios komandos žaidėjas jį atlieka iš 16 m. atstumo. Baudos ritinimo į vartus metu įvarčio zonoje gali būti tiktai vienas vartininkas. Metimas atliekamas neįsibėgėjus, nepakeliant nuo žemės atraminės kojos. Metimo metu metančiajam pažeidus taisykles, vartininkas žaidimą pradeda nuo kontrolinės 20 m. linijos.

21. Žaidimo laikas

Žaidimas trunka 40 minučių. Pagal atskirų varžybų nuostatus rungtynių žaidimo laikas gali būti trumpesnis. Žaidimo laikas dalijamas į du kėlinius. Kėlinys tęsiasi 20 minučių gryno (stabdomo) laiko. Tarp kėlinių 10 minučių pertrauka. Po pirmo kėlinio komandos keičiasi žaidimo aikštės pusėmis. Jeigu pagal varžybų nuostatus būtina nustatyti nugalėtoją (vykdant varžybas vieno minuso sistema), o jos per nustatytą laiką baigėsi lygiosiomis, tai komandoms skiriamas papildomas 10 min. laikas. Prieš papildomą laiką daroma 5 min. pertrauka, ir iš naujo traukiami burtai aikštei ir pradiniam ritinimui išaiškinti. Papildomas laikas žaidžiamas be pertraukos, bet po 5 žaidimo minučių komandos pasikeičia aikštės pusėmis. Jeigu ir po papildomo laiko rezultatas lygus, po 5 min. pertraukos žaidimas tęsiamas iki pirmo rezultato pakitimo. Šiuo atveju komandos aikštės pusėmis nesikeičia, o žaidžia toje pusėje, kurioje baigėsi 10 min. papildomas laikas.

22. Rungtynių pradžia ir žaidimo atnaujinimas

Prieš pradedant rungtynes, metami burtai aikštei arba pradiniam ritinimui išsirinkti. Pradiniam ritinimui abi komandos atsistoja už savo aikštės pradinio ritinimo linijos. Pradinio ritinimo teisę gavusi komanda po teisėjo signalo ripką ritina varžovų komandos link. Atliekant pradinį ritinimą, nė vienas bet kurios komandos žaidėjas neturi teisės peržengti savo aikštės pradinio ritinimo fronto linijos tol, kol ripka neperriedės besiginančios komandos aikštės
pradinio ritinimo fronto linijos, nenustos riedėjęs arba neišriedės į užribį. Pradinio ritinimo metu, ripką ritinantis žaidėjas negali ripkos permesti centro linijos.

Žaidimo atnaujinimas po įvarčio

Po įvarčio nukentėjusi komanda žaidimą pradeda taip pat, kaip ir žaidimo pradžioje.

Po pertraukos tarp kėlinių

Po pertraukos tarp kėlinių komandos pasikeičia aikštės pusėmis ir pradinį ritinimą nuo pradinio ritinimo fronto linijos atlieka ta komanda, kuri jo nevykdė žaidimo pradžioje. Pastaba: įvartis, pasiektas tiesiog pradiniu ritinimu, įskaitomas.

Po užribio

Po užribio ripka ritinama tos komandos link, kurios žaidėjas paskutinį kartą prieš išriedant ripkai iš aikštės lietė jį ritmuša (lazda) arba bet kuria kūno vieta. Į užribį išritintą ripką reikia ritinti iš tos vietos, kurioje ji išriedėjo.

Po kiekvienos žaidimo pertraukos

Atnaujinus žaidimą, nutrauktą dėl nenumatytos žaidimo taisyklėmis priežasties, ripka ritinama iš tos vietos, kurioje ji buvo žaidimo stabdymo metu. Ritina ta komanda, kuriai priklauso eilinis ritinimas. Kiekvienu tokiu atveju besiginanti komanda turi atsitraukti per 12-15 metrų nuo ripką ritinančio žaidėjo.

Baudos už 22. dalyje išdėstytų taisyklių pažeidimą

Jei atliekant pradinį ritinimą kurios nors komandos bent vienas žaidėjas pažeidžia taisykles, tada nuo vidurio linijos skiriamas baudos ritinimas nusikaltusios komandos vartų link.

23. Žaidžiamas ir nežaidžiamas ritinis

Ritinis nežaidžiamas tada:
1. kai ripka visiškai išrieda už šoninės linijos, arba galinės aikštės linijos
2. kai teisėjas sustabdo žaidimą.
Visą kitą laiką ritinis laikomas žaidžiamu.

24. Žaidėjų keitimas

1. Aikštėje žaidžiantys ritininkai gali būti pakeisti atsarginiais, kurie yra įrašyti į varžybų protokolą.
2. Į aikštę įeinantis žaidėjas turi iš anksto pranešti sekretoriui – laikininkui kokį žaidėją jis pakeis ir, pakeldamas ranką, prisistatyti aikštelės teisėjui.
3. Žaidėjų keitimas neribojamas.

25. Rungtynių rezultatas

Įvartis įskaitomas, kai ripka visiškai išritinama iš aikštės per galinę liniją šalia arba virš vartų (1 taškas) į vartus (3 taškai). Realizuotas baudos ritinimas į vartus – 2 taškai. Jeigu ripka sustoja ant galinės aikštės linijos, arba nors truputį ją liečia, skaitoma, kad ritinis yra aikštėje ir įvartis neįskaitomas. Ripkai ridenantis pasibaigus kėlinio arba rungtynių žaidimo laikui, laikas nestabdomas tol kol besiridenanti ripka pilnai nesustabdoma arba pati nesustoja, ripkai kirtus galinę aikštės liniją, įvartis įskaitomas. Komanda, rungtynių metu pelniusi daugiausia taškų, laikoma nugalėtoja. Jeigu abi komandos nepelnė taškų arba pelnė po lygiai, žaidimas laikomas pasibaigęs lygiosiomis.
Pastaba: vieno minuso sistema vykdomuose turnyruose ir susitikimuose, kuriuose reikia išaiškinti nugalėtoją, rungtynės negali baigtis lygiosiomis (žiūrėti 21. dalį)

(patvirtinta federacijos suvažiavime 2023-09-24 d.)

Lietuvos ritinio sporto federacija

PATVIRTINTA: Lietuvos ritinio sporto federacijos Tarybos posėdyje 2009 m. rugsėjo 12 d.

LIETUVOS RITINIO SPORTO VARŽYBŲ IR KITŲ RENGINIŲ ORGANIZAVIMO SAUGUMO TAISYKLĖS

1. Šios taisyklės taikomos ritinio varžyboms ir renginiams kuriuos organizuoja Lietuvos ritinio sporto federacija ir jos nariai.

2. Varžybos ar renginiai vykdomi pagal varžybų nuostatus. Varžybų nuostatai gali būti parengiami konkrečioms varžyboms arba visam čempionatui. Varžybų ar renginio nuostatus rengia ir už jų vykdymą atsako varžybų ar renginio organizatorius.

3. Varžybos ir kiti renginiai gali būti vykdomi sporto bazėse ir atvirose teritorijose, kuriose galima užtikrinti dalyvių ir žiūrovų saugumą, tamsiu paros metu žaidimo vieta turi būti apšviesta.

4. Varžybos ir kiti renginiai gali būti vykdomi sporto bazėse ir atvirose teritorijose, suderinus naudojimosi jomis sąlygas su bazių ar teritorijų valdytojais arba nuomotojais.

5. Varžybų ar renginių organizatoriai atsako už dalyvių ir žiūrovų saugumą ritinio varžybų ar renginių metu. Per varžybas ar renginį dalyviams ir žiūrovams turi būti sudaryta galimybė susipažinti su varžybų ar renginio saugumo reikalavimais. Jeigu dalyviai ir žiūrovai nesilaiko nustatytų varžybų ar renginio saugumo reikalavimų ir viešosios tvarkos taisyklių, organizatorius už žiūrovo patirtą ir (ar) kitiems sukeltą žalą neatsako.

6. Varžybų ir kitų renginių organizatoriai turi užtikrinti žmonių bei varžybose ar renginyje naudojamo turto saugumą:

6.1. Savo ar saugos tarnybų pajėgomis palaikyti viešąją tvarką ir prižiūrėti varžybų ar renginio teritoriją, sporto bazę, kad į ją nebūtų įnešti ginklai, pirotechninės priemonės ir kiti daiktai, kuriais gali būti sužaloti žmonės, bei psichotropinės medžiagos ir alkoholis, arba padėti policijai tai padaryti;
6.2. Rengiant sudėtingus ar potencialiai pavojingus renginius – suderinti su policija saugumo užtikrinimo planą, numatantį būdus ir priemones bei suderintus organizatorių ir policijos veiksmus;
6.3. Komerciniams mokamiems renginiams – visais atvejais sudaryti sutartis su saugos tarnybomis arba policija dėl viešosios tvarkos palaikymo ir renginio saugumo užtikrinimo;
6.4. Ritinio varžybų ir kitų renginių metu žiūrovai gali būti tik jiems skirtose vietose. Žiūrovams draudžiama būti arti žaidimo aikštės ar kitose vietose kurias nurodo organizatoriai.
6.5. Varžybų ir kitų renginių metu draudžiama:
– į sporto bazę, varžybų ar renginio vietą įleisti nuo alkoholio, narkotikų ar psichotropinių medžiagų apsvaigusius asmenis bei asmenis, turinčius alkoholinių gėrimų, ginklų ar daiktų, kurie gali būti naudojami kaip ginklai;
– sporto bazėje, varžybų ar renginio vietose vartoti alkoholinius gėrimus, narkotines ar psichotropines medžiagas;
– sporto bazėse, varžybų ar renginio vietose prekiauti gėrimais ne plastikinėje ar popierinėje taroje;
– į sporto bazės, arenos tribūnas ar sporto aikštės prieigas įsinešti gėrimus skardinėje ar stiklinėje taroje;
– mėtyti į aikštę įvairius daiktus, kurie negali sužaloti, tačiau trukdo rungtynių dalyviams;
– mėtyti į aikštę įvairius kietus daiktus, kurie gali fiziškai sužaloti ir trukdyti rungtynių dalyviams;
– naudoti agresyvius veiksmus, grasinimus, įžeidinėjimus ar smurtą žaidėjų, trenerių, komandų atstovų, sekretoriato darbuotojų, kitų žiūrovų ir bet kokių kitų asmenų atžvilgiu;
– ritinio varžybų ar rungtynių, renginių metu ar iš karto po jų sporto bazėje, varžybų ar renginio vietoje deginti įvairius daiktus, naudoti pirotechniką, petardas ar fejerverkus;
– iškabinti ritinio varžybų ar rungtynių, renginių vietoje įžeidžiančias, rasistines, tiesiogiai ar netiesiogiai provokuojančias smurtą iškabas, plakatus, atvaizdus, simbolius, tekstus ir pan.

7. Ritinio varžybų ir kitų renginių organizatoriai turi palaikyti švarą ir tvarką:

7.1. Nedideliems renginiams ar varžyboms – įsipareigoti palaikyti švarą ir tvarką, sutvarkyti renginio/varžybų vietą jam pasibaigus, jeigu sutartyse dėl bazių ar teritorijų naudojimosi sąlygų su bazių ar teritorijų valdytojais arba nuomotojais nėra numatyta kitaip;
7.2. Dideliems renginiams ar varžyboms – sudaryti sutartis dėl švaros palaikymo ir teritorijos sutvarkymo su specialiomis, tokia veikla užsiimančiomis įmonėmis, jeigu sutartyse dėl bazių ar teritorijų naudojimosi sąlygų su bazių ar teritorijų valdytojais arba nuomotojais nėra numatyta kitaip;
7.3. Ilgesnių kaip 2 val. ir renginių su lauko prekyba vietas aprūpinti reikalingu pagal numatomą dalyvių ar žiūrovų skaičių kiekiu lauko tualetų (ne mažiau kaip 1 tualetas 500 žmonių);
7.4. Užtikrinti, kad renginiuose ar varžybose, kurie skirti vaikams ir jaunimui iki 18 metų, nebūtų prekiaujama alkoholiniais gėrimais bei alumi ir jie nebūtų vartojami;
7.5. Renginių metu neviršyti garso lygio, būtino įgarsinti renginio teritoriją ar vietą.

8. Ritinio varžybų ir kitų renginių organizatoriai turi turėti reikiamus leidimus renginyje ar varžybose numatomai veiklai:

8.1. Planuojant laikinus statinius (scenas, stendus, palapines, įrenginius ar kitus statinius)
– parengti jų išdėstymo renginio ar varžybų vietoje schemą bei suderinti ją su atitinkama priešgaisrinės apsaugos tarnyba;
8.2. Jeigu prekybą renginio metu leista organizatoriams prašant – užtikrinti, kad prekiaujantys turėtų reikiamus leidimus;
8.3. Veiklai ar darbams, kuriems būtini specialūs leidimai ar licencijos (pvz.: atrakcionai, fejerverkai, scenų konstrukcijų montavimas, darbas su elektrine įranga ir pan.), turėti reikiamus atitinkamų institucijų leidimus arba licencijas tai veiklai;
8.4. Laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, šių taisyklių, nustatytų viešosios tvarkos, kelių eismo, priešgaisrinės apsaugos, darbo saugos ir kitų taisyklių, gerbti visuomenės priimtas moralės vertybes, vykdyti valdžios atstovų bei policijos pareigūnų reikalavimus.

9. Ritinio varžybų ir renginių organizatoriai privalo neleisti dalyvauti varžybose asmenims, kurie nustatytu laiku nepasitikrino sveikatos ir nepateikė nustatytos formos pažymos. Ritinio sporto klubų, komandų vadovai yra tiesiogiai atsakingi už sportininkų sveikatos patikrinimo kontrolę.

10. Visų ritinio varžybų ir renginių metu sporto bazėje, varžybų ir renginių vykdymo vietoje privalo budėti aptarnaujantis medicinos personalas, kuris galėtų suteikti pirmąją medicininę pagalbą.

11. Ritininkams draudžiama vartoti, o gydytojams, sporto specialistams ir kitiems asmenims – skirti, skatinti ir versti vartoti dopingą ar taikyti jo metodus, uždraustus Pasaulinės antidopingo agentūros ir tarptautinių sporto organizacijų.

12. Dopingo kontrolė Lietuvoje vykdoma vadovaujantis tarptautiniais dokumentais, kuriuos Lietuvos Respublika yra ratifikavusi ar kitaip prie jų prisijungusi, taip pat tarptautinių organizacijų nustatytais testavimo standartais.

13. Dopingo ir jo metodų kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo Kūno kultūros ir sporto departamentas arba jo įgaliota institucija.

14. Organizatoriai atsako už renginio ar varžybų turinį ir kokybę, už dalyvių ir žiūrovų saugumą, taip pat už renginio ar varžybų ir pasiruošimo renginiui ar varžyboms metu naudojamo turto apsaugą.

Lietuvos ritinio sporto
federacijos prezidentas Rimantas Diržius